Išpeikė keistąjį Lietuvos žemėlapį, pagal kurį Kaunas ir Klaipėda gyvena kaip portugalai

Pagal ekonomikos išsivystymo lygį Vilniaus apskritis kaip Prancūzija, Kauno ir Klaipėdos – kaip Portugalija, šiaurės Lietuva – kaip Rumunija, o pietūs – kaip Baltarusija.

LinkedIn nuotr. / Lietuvos žemėlapis
LinkedIn nuotr. / Lietuvos žemėlapis

Tokiu alternatyviu Lietuvos žemėlapiu, sudarytu pagal bendrą vidaus produktą, tenkantį vienam gyventojui, savo „LinkedIn“ profilyje pasidalino jį radęs Andrius Mikalauskas. Pagal žemėlapį vilniečiai gyvena kaip prancūzai, kauniečiai ir klaipėdiečiai kaip portugalai, likusi dalis kaip rumunai ar baltarusiai, o štai Tauragės apskrities gyventojai kaip brazilai.

Tačiau „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad toks žemėlapis neatitinka realybės, o lyginami duomenys, deja, bet tikrai neparodo, kad Vilniuje pragyvenimo lygis panašus kaip Prancūzijoje. Jis pažymi, kad pagal ekonomikos išsivystymą Lietuva, deja, kol kas labiau panaši į Rumuniją.

Sulaukė itin daug reakcijų

Tyrinėjant žemėlapį reikia atkreipti dėmesį, kad jis kurtas pagal 2015 m. duomenis, todėl pagal naujausius turimus duomenis sukurtas žemėlapis veikiausia kiek pakistų.

Pastebėjęs milžinišką šio žemėlapio populiarumą A. Mikalauskas tą ir ruošiasi padaryti: „Eksperimentas labai pavykęs, iš mano visų pasidalintų įrašų – šis yra neabejotinas lyderis, todėl galvoju kitą žemėlapį pagal 2016 m. duomenis padaryti pats. Bus naujesni duomenys, be to ir autorystė mano.“

Jis atskleidė, kad žemėlapį aptiko internete.

„Asmeniškai mane nustebino, kad bendrą vidaus produktą (BVP) kaip ir žinai, bet niekada apie tai daugiau nesusimąstai, o kai pažiūri BVP pagal regionus, atsiranda daug įdomybių. Niekada nepagalvojau, kad Vilniaus BVP prilygsta Prancūzijai. Aišku, mūsų tie kraštiniai, nepramoniniai regionai kaip ir nelabai nustebino, tačiau tai, kad Kaunas lygiuojasi su Klaipėda – tikrai taip“, – atskleidė jis.

A.Mikalauskas sako, kad savo „LinkedIn“ paskyroje nuolat dalinasi įvairiais įrašais, kadangi tą turi daryti dėl savo veiklos ir darbo, tačiau būtent šis sulaukė didžiausio populiarumo.

„Dirbu su minios ar kitaip vadinamo sutelktinio finansavimo platforma „MoonStarter“, o tai yra naujovė Lietuvoje. Kad išpopuliarinčiau šį įrankį nuolat ieškau įvairios informacijos, inovatyvių dalykų ar paslaugų, visą informaciją skelbiu savo „LinkedIn“ profilyje, kur turiu per 17 tūkst. ryšių. Kartais įdedu ir įdomybių apie ekonominius dalykus. Taip ta nuotraukėlė ir atsirado“, – pasakoja jis.

Jis pastebėjo, kad statistiką, paveikslėlius lietuviai mėgsta labiausia, o žemėlapiai jiems visada įdomūs.

„O čia dar ta raudona spalva traukia akį iš toli. Tikrai labai žmonės dalinasi. Nors kai kurie į jį sureagavo gana kandžiai, tačiau labai rimtai į jį nemanau, kad reikia žiūrėti, labiau iš ironiškos pusės“, – pataria jis.

Žemėlapiui negailėjo kritikos

Tačiau ekonomistas Ž. Mauricas teigia, kad šis žemėlapis su realybe mažai ką turi.

„Labai paprastos priežastys. Šiame žemėlapyje nurodoma, kad skaičiuojamas BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą, o, liaudiškai tariant, tai kaip penktas vanduo nuo kisieliaus. Vien skaičiuojant BVP atsiranda paklaida, o perkamosios galios paritetas yra labiau teorinis negu praktinis dydis. Čia traktuojama, kad 1 euras lygus 2,22 JAV dolerio, t. y. už eurą galima tiek nusipirkti, bet tai daugiau prielaida, o ne faktinis skaičius. 2015 m. realus kursas buvo 1,3, tai jie realiai padidino mūsų pajamas du kartus, nes neva pas mus viskas du kartus pigiau nei JAV. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į šešėlį, viešųjų paslaugų kainą, paslaugų kokybę ir pan.“, – sako jis.

Be to, imamas vidutinis kainų lygis Lietuvoje, o tai, anot Ž. Maurico, yra neteisinga.

„Čia perkamosios galios paritetas imamas visai Lietuvai, taigi daryta prielaida, kad kainų lygis Vilniuje yra toks pats kaip visoje likusioje Lietuvoje, kas akivaizdžiai nėra tiesa. BVP nėra tobulas matas lyginti valstybių ekonominį lygį, nes BVP gali būti didelis ir dėl to, kad emigrantai uždirba pinigus Anglijoje, bet atvažiuoja čia ir labai daug išleidžia, arba valstybė pritraukia labai daug investicijų, bet pelnai keliauja į užsienį. Vadinasi, vidutinis žmogus to nejaučia, bet valstybės BVP yra aukštas“, – aiškina jis.

Anot ekonomisto, lyginti, pavyzdžiui, „Eurostat“ surinktus BVP vienam gyventojui duomenis, yra absurdiška, nes tai neatskleidžia realios situacijos.

„Yra tokia informacija prieinama, tik Lietuva pateikiama kaip vienas regionas. Ir tada labai įdomiai viskas išeina, pavyzdžiui, pirmoje vietoje yra Liuksemburgas, antroje – Hamburgas, trečioje – Briuselis, ketvirtoje – Bratislava ir tik paskui Londonas. Tai absurdas, nes išeina, kad Bratislavoje geriau gyventi negu Londone, nes neva ten labai pigu. Taip atsitinka, nes skaičiuojamas visos Slovakijos kainų lygis, o ne Bratislavos. Tai jeigu Bratislavoje gyventi taip gerai, kodėl visi emigruoja į Londoną, o ne Bratislavą? Tokia informacija nelogiška“, – sako jis.

Gyvename panašiai kaip Rumunijoje

Ž. Mauricas pateikia savo receptą, kai galėtų būti palyginta gyvenimo kokybė šalyse, kad duomenys būtų tikslesni: „Reikėtų imti gyventojų pajamų medianą, t. y. tiek, kiek uždirba vidutinis pilietis.

Tada, aišku, Lietuva nusiskriaustų, bet taip būtų tiksliau. Tada būtų klausimas, ką daryti su kainų lygiu. Aš visgi imčiau vidutinį kainų lygį nominaliais skaičiais, nes mes esame eurozonoje, kur prekių kainos panašios, tik skiriasi paslaugų, o dar labiau skiriasi jų kokybė.

Tačiau realiai kainos nesiskiria taip stipriai, tik galima būtų nominalius skaičius lyginti arba imti vidurkį nominalaus dydžio ir to paskaičiuoto dydžio, kurį teikia TVF. Tai būtų realesnis variantas, nei imti BVP, kuris labiau matuoja vidutinę lauko temperatūrą ligoninėje.“

Visgi, jis atskleidžia, kad veikiausia tada Lietuva labiau panašėtų į Rumuniją.

„Bukareštas kartais dar ir geriau už Vilnių atrodo, nors Rumunijoje yra ir nuošalių regionų, skurdesnių negu Lietuva. Tačiau bent jau Vilnius ir Bukareštas – lygiaverčiai konkurentai. Prastai atrodome, iš esmės vis tiek esame vieni skurdžiausių regionų Europos Sąjungos“, – sako jis.

DELFI.lt



Finansai

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!