Europos Komisijos išvados: socialinė nelygybė Lietuvoje – viena didžiausių ES (1)

Šiandien, birželio 5 d., Europos Komisija skelbia Lietuvai ir kitoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms skirtų ekonominės ir socialinės politikos rekomendacijų pasiūlymus. Europos Komisija tai daro remdamasi 2019 m. vasario 27 d. paskelbta šalies ataskaita, taip pat Lietuvos vyriausybės parengtomis ir Europos Komisijai pateiktomis Nacionaline reformų darbotvarke ir Stabilumo programa. Šiandien skelbiamos rekomendacijos dėl ekonomikos stiprinimo – svarbus momentas vadinamajame Europos Semestre – procese, kurio metu ES valstybės narės kartu su ES institucijomis skatina ir įgyvendina būtinas reformas nacionaliniu lygiu.

pixabay.com nuotr. / ES vėliava
pixabay.com nuotr. / ES vėliava

Problemų šalyje apstu

Briuselis teigia, kad nepaisant įvairių priemonių kovoti su šešėline ekonomika, mokesčių surinkimas Lietuvoje išlieka žemas, o PVM atotrūkis – vienas didžiausių ES. Neišnaudojamos galimybės surinkti mokesčius iš šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonominiam augimui, tokių kaip nekilnojamasis turtas ar automobiliai. Visa tai riboja viešuosius išteklius ir daro mokesčių sistemą mažiau teisingą.

EK pabrėžia, kad nors šalyje vyrauja labai spartus ekonomikos augimas, – jo poveikį jaučia ne visi šalies gyventojai.

Ataskaitoje teigiama, kad ekonomikos augimas nėra įtraukiantis. Didelė dalis visuomenės, ypač senyvo amžiaus žmonės, neįgalieji, vaikai, nepilnos šeimos ir bedarbiai yra skurdo ir socialinės atskirties rizikoje, o socialinė nelygybė yra viena didžiausių ES.

Taip pat išskiriamas ir prasta Lietuvos demografinė padėtis. Dėl senėjančios visuomenės, ateityje mažės dirbančiųjų skaičius. Svarbu, kad jų įgūdžiai ir išsilavinimas atitiktų darbo rinkos poreikius ir leistų dirbti našiai – tam reikalingas aukštos kokybės švietimas.

Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai 2019–2020 m. imtis šių veiksmų:

Šiandien skelbiamos rekomendacijos atspindi svarbiausius iššūkius, kurie buvo išanalizuoti Lietuvai skirtoje ataskaitoje:

  • Lietuvoje, nepaisant įvairių priemonių kovoti su šešėline ekonomika, mokesčių surinkimas išlieka žemas, o PVM atotrūkis – vienas didžiausių ES. Neišnaudojamos galimybės surinkti mokesčius iš šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonominiam augimui, tokių kaip nekilnojamasis turtas ar automobiliai. Visa tai riboja viešuosius išteklius ir daro mokesčių sistemą mažiau teisingą.
  • Ekonominis augimas Lietuvoje nėra įtraukiantis. Didelė dalis visuomenės, ypač senyvo amžiaus žmonės, neįgalieji, vaikai, nepilnos šeimos ir bedarbiai - yra skurdo ir socialinės atskirties rizikoje, o socialinė nelygybė yra viena didžiausių ES. Ribotas mokesčių ir išmokų sistemos vaidmuo, mažos išlaidos socialinei apsaugai bei socialinių paslaugų trūkumas yra pagrindinės šios problemos priežastys, kurias Europos Komisija rekomenduoja šalinti.
  • Dėl demografinių veiksnių ateityje mažėjant dirbančiųjų skaičiui bus ypač svarbu, kad jų įgūdžiai ir išsilavinimas atitiktų darbo rinkos poreikius ir leistų dirbti našiai – tam reikalingas aukštos kokybės švietimas. Vidurinių ir aukštųjų mokyklų tinklui neprisitaikant prie mažėjančio mokinių skaičiaus, užtikrinti kokybiškas švietimo paslaugas darosi vis sudėtingiau. Suaugusiųjų mokymo intensyvumas Lietuvoje gerokai atsilieka nuo ES vidurkio.
  • Visuomenės sveikata Lietuvoje išlieka prastoje padėtyje. Prie to prisideda nepakankamai efektyvi sveikatos apsauga, kurioje dar vis daug dėmesio skiriama brangiam gydymui ligoninėse, ir per mažai – pirminei sveikatos apsaugai ir ligų prevencijai. Sektoriuje trūksta kokybės kontrolės, o besigydantys apdraustieji turi palyginti daug prisidėti savo lėšomis.
  • Ilgalaikiam ekonominiam augimui užtikrinti svarbi veiksminga inovacijų politika, tačiau Lietuvoje ji yra fragmentuota. Nėra vienos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos, egzistuoja kelios institucijos ir agentūros, įgyvendinančios nesuderintas paramos verslui bei mokslui programas. Tai sunkina verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir riboja inovacinę veiklą.
  • Šiose rekomendacijose, kaip ir šalies ataskaitoje, atspindimi investicijų į žmogiškąjį kapitalą, mokslinius tyrimus bei inovacijas, energetinį efektyvumą, transporto ir energetikos infrastruktūrą, poreikiai. Europos Komisija yra pasiūliusi šias sritis kaip prioritetines, į kurias reikia kreipti struktūrinių fondų lėšas Lietuvoje ateinančioje finansinėje perspektyvoje. Tačiau svarbu, kad ir Lietuvos institucijos savo ekonominės politikos sprendimais palaikytų šiuos prioritetus bei toliau ieškotų būdų, kaip didinti šių investicijų efektyvumą ir poveikį. Europos Komisijos nuomone, produktyvios ir efektyvios investicijos yra ypač svarbios mažinant regioninę atskirtį, kuri Lietuvoje yra viena didžiausių ES ir per pastaruosius dešimtmečius didėjo.

Šiandien paskelbti rekomendacijų pasiūlymai bus svarstomi ES institucijų komitetuose, Europos Vadovų Taryboje, kol galiausiai bus patvirtinti ES Tarybos. Europos Komisija aktyviai bendradarbiaus su Lietuvos institucijomis ir stebės šių rekomendacijų įgyvendinimą, tačiau šių rekomendacijų įgyvendinimas ES narėms nėra privalomas.

EK pasiūlymas dėl rekomendacijų Lietuvai

Daugiau informacijos (anglų k.):http://europa.eu/rapid/press-release_IP-19-2813_en.htm

Parengta pagal EK ir lrt.lt informaciją



Komentarai

Davidtug Избавляет вас от хронического простатита и восстанавливает потенцию
Наш сайт: https://lmzdvpjm.morningeverning.com


Finansai

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!