Skelbimai

Bazinių pajamų eksperimentas: ar JK paseks Suomijos ir kitų šalių pavyzdžiu?

Nuo 2017 m. sausio 1 d. Suomija pradėjo savitą socialinės gerovės eksperimentą: 2 000 bedarbių ateinančius dvejus metus bus kas mėnesį išmokama po 560 eurų (475 svarus), leidžiant užsidirbti ir papildomai.

pixabay.com nuotr. / Pinigai
pixabay.com nuotr. / Pinigai

Suomija tapo pirmąja Europos šalimi, kurioje bedarbiams besąlygiškai bus kas mėnesį išmokama tam tikra pinigų suma.

Suomijos socialinio draudimo agentūros KELA teigimu, 2 000 bedarbių buvo atrinkti iš 175 000 asmenų grupės – 25–58 metų amžiaus šalies gyventojų, kuriems 2016 m. lapkritį buvo mokama bedarbio pašalpa. Bedarbiams mokama bazinė išmoka pakeis esančias socialines pašalpas, tačiau bazinė išmoka bus mokama toliau net ir tuo atveju, jei bedarbiai susiras darbą.

Pasak KELA, šiuo socialinės gerovės eksperimentu siekiama sumažinti skurdą ir bedarbystę, kuri siekia 8,1 procento. Eksperimentu siekiama išsiaiškinti, ar bazinės mėnesio pajamos paskatina bedarbius grįžti į darbo rinką, imantis ir laikinų, mažai apmokamų darbų, kai dirbama ne visą darbo dieną. Suomijoje galiojanti socialinės gerovės sistema skatina bedarbius nedirbti, nes esant net ir minimalioms darbo pajamoms socialinės pašalpos yra smarkiai apkarpomos, todėl vykdomas socialinis eksperimentas – savita socialinės gerovės sistemos reforma. KELA tikisi, jog vyriausybės remiama bandomoji bedarbių paramos programa iki 2018 m. įsigalios nacionaliniu lygiu.

Pabrėžiama, kad bazinės išmokos bedarbiams programa yra patraukli tiek Suomijos kairiosioms partijoms, siekiančioms sumažinti skurdą, tiek dešiniosioms partijoms, kurios siekia sumažinti biurokratinį gerovės sistemos aparatą. Be to, vis labiau šalyje intensyvėjanti darbų automatizacija kelia grėsmę darbo vietoms, todėl bazinės išmokos koncepcija yra gana populiari tarp šalies gyventojų.

Bazinių pajamų klausimas kitose valstybėse

Praėjusiais metais „Dalia Research“ atliko apklausą visose 28 Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Apklausos duomenimis, net 68 proc. apklaustų ES gyventojų balsuotų už universalias bazines pajamas, kurios dar žinomos kaip „piliečio atlyginimas“, mokamas visiems žmonėms nepriklausomai nuo to, ar jie dirba, ar ne.

Praėjusiais metais Šveicarijoje vykusiame referendume rinkėjai atmetė bazinių pajamų programos idėją (prieš šią programą balsavo beveik 77 proc. Šveicarijos rinkėjų). Pagal šią programą buvo siūloma, jog kiekvienam suaugusiam šalies gyventojui besąlygiškai būtų mokama 2 500 frankų (1 980 svarų) mėnesinė išmoka, o tai reikštų, jog šalies socialinės gerovės išmokos, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), padidėtų nuo 19,4 proc. iki 33 proc. BVP.

Bazinių išmokų eksperimentai šiais metais taip pat bus pradėti vykdyti keliuose Nyderlandų miestuose, įskaitant Utrechtą, Tilburgą, Nijmegeną, Wageningeną ir Groningeną. Utrechte kelioms eksperimente dalyvaujančių asmenų grupėms kas mėnesį bus mokama po 970 eurų žmogui.

Tiesa, Nyderlandų eksperimentinėms grupėms bus taikomos skirtingos bazinių išmokų sąlygos – vieniems asmenims bazinės išmokos bus mokamos kaip bedarbio pašalpa su reikalavimu ieškotis darbo, kiti šią išmoką gaus besąlygiškai, treti papildomas išmokas gaus, jei savanoriškai dirbs viešuosius darbus.

Nuo praėjusių metų birželio 1 d. Italijos mieste Livorne 100 skurdžiausių šeimų jau gauna kiek daugiau nei po 500 eurų per mėnesį. Nuo šių metų sausio 1 d. bazines išmokas gauna dar 100 šeimų. Ragūza ir Neapolis taip pat svarsto pradėti bazinių išmokų eksperimentus.

Kanados provincijoje Ontarijuje šių metų pavasarį ketinama pradėti 15 milijonų svarų vertės eksperimentinę bazinių pajamų programą.

Bazinių pajamų klausimas JK

Jungtinėje Karalystėje (JK) šiais metais panašias programas išbandys Fife ir Glasgow savivaldybės, kurios taps pirmosiomis šalyje, eksperimentuojančios su universaliomis bazinėmis pajamomis.

„Piliečio algos“ idėją JK remia Žaliųjų partija (angl. Green party), nes šalyje sparčiai auga darbo vietų praradimo grėsmė, populiarėja trumpalaikiai, pagal sutartis atliekami darbai, be to, labai išaugo socialinės gerovės administravimo kaštai.

Vienas pagrindinių bazinių pajamų šalininkų teiginių – bazinės išmokos visiems gyventojams yra efektyvesnės nei tradicinės socialinės gerovės sistemos, o taip pat labiau apsaugo gyventojus nuo darbų praradimo, ypač spartėjant automatizacijos procesams.

Prognozuojama, jog per artimiausius 20 metų Vakarų šalyse nuo 25 proc. iki 33 proc. visų darbų galės būti automatizuota, todėl efektyvesnių ekonomikų naudą turėtų pajusti dauguma žmonių.

JK valdančioji Konservatorių partija priešinasi bazinių pajamų programos įvedimui nacionaliniu lygiu, nes tai pernelyg daug kainuoja, o pati programa neskatina žmonių ieškotis darbo.



Komentarai



Finansai

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!