Skelbimai

Atsisakoma idėjos nurašyti emigrantų PSD skolas: pasigydo Lietuvoje ir dingsta (1)

Socialiniame tinkle užvirė diskusija, ar tik Lietuvoje veikiantis sveikatos draudimo modelis neturi spragų. Kritika sistemai kilo dėl tų asmenų, kurie vengia mokėti įmokas į sveikatos draudimą, tačiau lengvai randa būdų pasinaudoti paslaugomis nemokamai. Pavyzdžiui, išvyksta į užsienį, nemoka įmokų Lietuvoje, nesidraudžia kitoje šalyje, o susirgę grįžta, užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, tampa valstybės apdrausti, pasinaudoja reikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir vėl išvyksta.

pixabay.com nuotr. / Tuščios kišenės
pixabay.com nuotr. / Tuščios kišenės

Socialiniame tinkle Lina (tikrasis moters vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasidalino pastebėjimais dėl sveikatos draudimo Lietuvoje ir kaip pavyzdžius nurodė dvi situacijas, su kuriomis susidūrė.

„Vyrukas, dirbantis užsienyje, sugrįžo ir norti susitvarkyti kelio sąnarį. Atsistojo į biržą (Užimtumo tarnybą – DELFI), sakė, kad po kelių dienų bus draustas, tada pradės ir gydymą. Moteris gyvena Lietuvoje, nedirbanti, bet vyras dirba Norvegijoje, „atseit“ žmona drausta sveikatos draudimu. Nesirgo, nesilankė. Perkreipė veidą (Belo paralyžius), atvyko gydytis. Nėra draustumo. Nupūtė į biržą, viens du, ir drausta. Pasigydys, išeis iš biržos, nes dirbti nė neketina. Ar mūsų draudimo sistema taip ir veikia?“, – kėlė klausimą moteris.

Kaip Lina pasakojo DELFI šios situacijos tikros. Ji žino ir dar vieną atvejį, kai vienas pacientų nuolatos skraido į Norvegiją, ten dirba neoficialiai, tačiau tik grįžęs nueina į Užimtumo tarnybą ir tampa draustu. Jos nuomone, reikėtų sutvarkyti įstatymo spragas.

„Visuomenė turi aiškiai žinoti, kad susirgęs į Užimtumo tarnybą neatsistosi, draustu nepatapsi. Reikia rūpintis tuo, kol sveikas. Taigi, įsiregistravus Užimtumo tarnyboje, draudimas turėtų pradėti galioti ne anksčiau, kaip po mėnesio ar dvejų“, – siūlo moteris. O dėl užsienyje gyvenančių tautiečių moteris įsitikinusi, kad šie turi turėti teisę gydytis nemokamai savo tėvynėje, tačiau turėtų susitvarkyti dokumentus toje šalyse, kur įsikūrė, tuomet išlaidos būtų padengiamos tos valstybės.

„Bėda ta, kad neseniai išvažiavusiuosius riboja kalbos barjeras, nežino, kur kreiptis, kaip viskas praktiškai vyksta. Tai turėtų būti mūsų Sveikatos apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ryšių su užsienio lietuviais padalinio reikalas – kontaktuoti su Norvegijos, Didžiosios Britanijos tarnybomis, taip pat šviesti mūsų emigrantus tais klausimais.

Atvykę iš užsienio lietuviai tikrai mielai naudotųsi privačios medicinos paslaugomis (dėl žymių įkainių skirtumų mūsų tautiečių reziduojamos šalys be problemų padengtų išlaidas, nes pas juos gydantis kainuotų daug brangiau) Ir mūsų viešasis sektorius nebūtų apkraunamas. Gal ir nesutaupytų mūsų ligonių kasoms daug pinigų, bet socialinis teisingumas būtų didesnis.

Be to, visi piktinasi ilgomis eilėmis sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, lygina Vakarų Europos mediciną ir mūsų. Mielieji, vidutinis darbo užmokestis ten bent 3-4 kartus didesnis, taigi ir įmokos į sveikatos draudimo fondą tiek pat kartų didesnės. Technologijos, vaistai kainuoja tiek pat, kaip pas juos. Deja, tai ir turėtume turėti 3-4 kartus prastesnę sveikatos priežiūrą. Kiek sugebi mokėti, tiek turi“, – nuomonę išdėstė moteris.

Lazutka: dabartinė sveikatos draudimo sistema – fikcija

Vilniaus universiteto profesorius, sociologas Romas Lazutka Lietuvoje galiojančią sveikatos draudimo sistemą vadina fikcija dėl to, kad žmonės moka skirtingas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas (6,98 proc. nuo atlyginimo), o štai gydymo išlaidos priklauso ne nuo atlyginimo, o nuo gydymo poreikio. Anot jo, tokio draudimo iš viso nereikia, geriausia būtų sistemą finansuoti iš valstybės biudžeto.

„Tokia sistema atsirado Vokietijoje ir ta vokiška sistema prieškaryje nukopijuota Lietuvoje. Paskui Sovietų Sąjungoje buvo iš biudžeto finansuojama. Ir daug šalių – Skandinavija, Didžioji Britanija, Ispanija – iš biudžeto finansuoja. O kai atkūrėme nepriklausomybę medikai ir kai kurių kitų sluoksnių žmonės pradėjo sakyti, kad mums reikia vokiško, o ne sovietų draudimo. Gal jie nežinojo, kad ir kitur tokia sistema. Jei moki didesnę įmoką, turėtum daugiau ir gauti lyginant su tuo, kas įmokėjo mažiau.

O dabar taip padaryti negali. Jei žmogus dirba už minimalią mėnesio algą (MMA), bet jam atliekama širdies operacija, tai tos išlaidos ir padengiamos. Dėl to visą sveikatos sistemą turėtų finansuoti iš biudžeto, kaip švietimą, policiją, kariuomenę“, – teigė R. Lazutka.

R. Lazutka įsitikinęs, kad per PSD įmokas nėra tikslinga finansuoti šios srities. O biudžete lėšų būtų galima numatyti iš kitų mokesčių, kad ir paskutiniu metu dažnai apkalbamo taršos mokesčio. Jis pabrėžia, kad savaime tai, jog sveikatos draudimas būtų imamas finansuoti iš biudžeto, dar nereiškia, kad jam būtų skiriama mažiau lėšų.

„Dabar mokestis išskirtas kaip PSD, bet šiaip mokame pridėtinį vertės mokestį (PVM), akcizus, gyventojų pajamų mokestį (GPM). Aišku, lėšų visada stinga, ir PSD įmokomis stinga. Tai priklauso nuo to, kiek skirtų: jei mažai – tai medikų atlyginimai būtų maži, bet ir dabar jie maži. Tai ir įmokomos mažai galima finansuoti, ir valstybės biudžetu.

Per krizę tą dalį GPM, kuris būdavo mokamas sveikatos paslaugoms finansuoti, pervadino PSD. Nieko naujo neatsitiko, bet kai kam patinka. „Sodra“ surenka, perveda Valstybinei ligonių kasai, o tai – garantuoti pinigai, nepriklauso nuo finansų ministro malonės. Algos didėja 10 proc. ir įmokos tiek padidėja. O likusi dalis už moksleivius, bedarbius, pensininkus – biudžete numatyti asignavimai. Šita dalis sudėtingesnė, nes reikia sveikatos apsaugos ministrui kovoti, nes visi reikalauja pinigų sudarant valstybės biudžetą.

Tai galima grąžinti, bet klausimas, ar gerai uždėti tik tiems, kurie moka GPM. Gal per akcizus, PVM ir kitus mokesčius, tą patį taršos mokestį, kuris eitų į bendrą biudžetą“, – komentuoja R. Lazutka.

Anot jo, tuomet tik reikėtų išspręsti problemą, ką daryti, kad nesuklestėtų „medicininis turizmas“. Tai yra, kad žmonės iš skurdesnių šalių atvyksta vien tam, kad nemokamai pasinaudotų paslaugomis. Kitos šalys jau yra sugalvojusios sprendimo būdus.

„Jei deklaruota gyvenama vieta, tai turi būti praėjęs tam tikras laikotarpis gyvenant toje vietoje, kad nebūtų socialinio ar medicininio turizmo. Mūsų emigrantai gyvena kitur, po to čia sugrįžta, o sveikatos draudime turėtų būti įmokų mokėjimo laikotarpis, kad įgytų teisę į gydymą, kurį apmoka ligonių kasa, pavyzdžiui, jei jis mokėjo ne trumpiau kaip du metus. Tada sunkiau būtų susiplanuoti, kad susirgau, važiuosiu Lietuvoje pasigydyti, užsiregistruosiu į Užimtumo tarnybą, valstybė sumoka tą įmoka už juos kaip už bedarbius ir tampa apdrausti“, – sako R. Lazutka.

Tačiau profesorius mato ir didesnę problemą dėl pačios Užimtumo tarnybos. Anot jo, tiek draudimas, tiek bedarbio pašalpos turėtų priklausyti tiems registruotiems bedarbiams, kurie aktyviai ieško darbo.

„Bet kaip atsitinka – tie žmonės ateina, užsiregistruoja, juos paleidžia, po mėnesio pasako ateiti, o darbo ieškokitės internete, yra pačios Užimtumo tarnybos internetinis portalas. Tai čia daug blogybių dėl to, kad nėra kontroliuojami. Kai šiais laikais tų bedarbių tiek nedaug, krūvis mažesnis, kiekvieną iš veido gali pažinti ir jų elgesį kontroliuoti“, – sako R. Lazutka ir prideda, kad kai kuriose šalyse bedarbiai pateikia įrodymus, kad tikrai ieškojo darbo, pavyzdžiui skambučių išklotines.

Tikina, kad piktnaudžiaujančių nedaug

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė DELFI komentuoja, kad vis mažėja tokių gyventojų, kurie Užimtumo tarnyboje registruojasi vien tam, kad taptų valstybės apdrausti sveikatos draudimu.

„Kiekvienas gyventojas prisideda prie sveikatos sektoriaus finansavimo pagal savo galimybes (vienu atveju didesnėmis įmokomis, kitu – mažesnėmis), tačiau turi teisę į vienodas sveikatos priežiūros paslaugas. Už labiausiai socialiai pažeidžiamus visuomenės narius įmokos sumokamos iš valstybės biudžeto. Vieni jų – Užimtumo tarnyboje įsiregistravę bedarbiai.

Manome, kad pastaruoju metu mažėja gyventojų dalis, kurie bedarbiais registruojasi vien tam, kad kreiptis kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų. Yra nustatyti tam tikri reikalavimai bedarbio statuso suteikimui, be to, bedarbio statusas nenustatomas bet kam, kuris kreipiasi – Užimtumo tarnyba tikrina, konsultuoja, vertina galimybes ir pan., bet detaliau galėtų paaiškinti pati tarnyba“, – aiškina N. Jelenskienė.

Anot jos, jei Lietuvos gyventojas nedraustas Lietuvoje, dar nereiškia, kad jis nėra apsidraudęs kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje, kurioje šiuo metu dirba ir moka mokesčius. Tokiu atveju ES piliečiai susirgus reikiamą pagalbą gali gauti tiek gyvenamojoje šalyje, tiek svetur.

„Tokios analizės, kiek nedraustų gyventojų registruojasi Užimtumo tarnyboje tam, kad gauti sveikatos priežiūros paslaugas, VLK neturi. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad nedraustas Lietuvoje pilietis gali būti apdraustas kitoje ES valstybėje.

Problema kita, kad šiuo metu nėra vienos ES informacinės sistemos (šiuo metu ji kūrimo stadijoje), kurioje galima būtų patikrinti, ar konkrečios ES šalies gyventojas nėra draustas kitos šalies sveikatos draudimu. Atsiranda poreikis įrodinėti draudimo galiojimą dokumentais ir mokesčių mokėjimo išrašais, kad nereikėtų vykdyti atitinkamos mokestinės prievolės gimtojoje šalyje“, – aiškina N. Jelenskienė.

Be to, akcentuojama, kad „Sodra“ gali imtis išieškojimų, jei mato, kad gyventojas nemoka PSD įmokų, nors turėtų.

„Lietuvoje rūpinamasi, kad įstatymu nustatytos mokestinės prievolės būtų vykdomos. „Sodra“ iš asmenų, nepatvirtinusių savo draudimo kitoje ES šalyje arba pažeidusių Sveikatos draudimo įstatymu nustatytą įmokų mokėjimo tvarką, privalomojo sveikatos draudimo nepriemoką išieško iš skolininko banko sąskaitos. Tiesa, po tokio priverstinio išieškojimo draudimas nepradeda galioti atgaline data“, – komentare DELFI nurodo N. Jelenskienė.

Tiek VLK, Tiek Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžė, kad dabartinė sveikatos sistema yra visuotinė ir solidari.

Sveikatos apsaugos ministerija komentare DELFI prideda, kad ypač svarbu yra užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą socialiai labiau pažeidžiamiems žmonėms, pavyzdžiui neturintiems darbo, kurių pajamos (socialinės išmokos ir pan.) neleidžia užsitikrinti visavertės savipriežiūros, pirminės gydytojų konsultacijos, o tai gali lemti rimtus sveikatos sutrikimus, kurių gydymui vėliau valstybė išleistų gerokai daugiau.

„Pasitaiko, kai pacientai piktnaudžiauja iš PSDF lėšų finansuojamomis paslaugomis. Tačiau atvejai, kai žmogus visiškai nėra draustas jokioje šalyje, yra reti – dirbantys moka įmokas, už kitas grupes (moksleiviai, studentai, pensininkai ir t.t.) moka valstybė ir pan. Šiuo metu yra kuriama sistema, kuri leis nustatyti, kokioje ES šalyje dirba ir įmokas moka asmuo, tad minimų piktnaudžiavimo atvejų turėtų dar sumažėti, nes tuomet Lietuvos patirtas išlaidas bus galima išieškoti iš kitos ES šalies.

Beje, kai kurios valstybės jau kalba apie visuotinį sveikatos draudimą, t. y. tam tikros sveikatos priežiūros paslaugos prieinamos visiems šalies gyventojams. Tad šiuo klausimu Lietuvoje turime tinkamai veikiančią, solidarią ir efektyvią sistemą“, – įsitikinusi ministerija.

Užimtumo tarnyba: yra įvairių priežasčių, kodėl nutraukiama registracija

Po straipsnio publikacijos, į DELFI anksčiau siųstus klausimus atsakė ir Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2019 metais, iki liepos mėnesio, viso 218 asmenų, grįžusių iš užsienio, nutraukė registraciją per 2 mėnesius.

„2019 m. sausio – liepos mėn. registraciją savo noru Užimtumo tarnyboje nutraukė 7395 bedarbių, iš jų – 1588 Užimtumo tarnyboje po kurio laiko registravosi pakartotinai. Šių skaičių negalima vienareikšmiškai traktuoti, kad visi asmenys yra būtent jus dominantys atvejai, kadangi yra įvairių priežasčių, kodėl asmenys registraciją nutraukia Užimtumo tarnyboje ir nebūtinai tai yra susiję su išvykimu į kitą šalį. Nelegalus darbas yra kita priežastis, tačiau tokiais atvejais asmenys turi patys mokėti privalomąjį sveikatos draudimą, kad galėtų naudotis valstybės teikiamomis garantijomis“, – rašoma Užimtumo tarnybos komentare.

Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kiek asmenų savo noru nutraukė darbo paieškas po užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje. 2019 m. sausio – liepos mėnesiais, per 1 mėnesį nuo registracijos Užimtumo tarnyboje pradžios, paieškas nutraukė 3961 asmenys, dar 3434 asmenys nutraukė savo registraciją Užimtumo tarnyboje po 1–2 mėnesių, o 7395 asmenys per 2 mėnesius nuo registracijos pradžios. Visgi Užimtumo tarnyba nekomentavo, ar reikėtų sveikatos draudimą suteikti tik susiradusiam darbą asmeniui arba ilgesnį laiką esančiam bedarbiui.

Atsisakoma idėjos nurašyti emigrantų PSD skolas

„Sodra“ skaičiuoja, kad daugiau nei 3 eurus skolingi šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 252 tūkst. gyventojų (2018 m. – 249 tūkst.), o bendra PSD skola šių metų pradžioje siekė 125 mln. eurų.

Palyginimui, PSD 2018 metų pradžioje siekė 100,2 mln. eurų. Kiek tiksliai prasiskolinę emigrantai – nežinia. Tačiau daroma prielaida, kad jie patektų tarp ilgalaikių skolininkų, tai yra tų, kurie nė karto nemokėjo įmokų nuo 2016 metų pradžios, kai „Sodra“ perėmė PSD įmokų administravimą.

„Kiekvieno jų skola už šį laikotarpį viršija 1400 eurų ir kiekvieną mėnesį paauga. Tokią sumą „Sodrai“ yra skolingi 36 700 gyventojų. Jų bendra skola viršija 50 mln. eurų“, – DELFI yra komentavęs „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis.

Kaip rašė BNS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis praeitų metų spalio mėnesį įregistravo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma asmenis, PSD mokančius kitose valstybėse, laikyti išvykusiais iš Lietuvos.

Taip pat siūlyta išvykusiais laikyti asmenis, pateikusius galutinai iš Lietuvos išvykstančio mokesčio mokėtojo deklaraciją, tačiau Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Vyriausybė projektui nepritarė.

Tačiau trečiadienį, po Karbauskio susitikimo su sveikatos apsaugos viceministre Kristina Garuoliene, „Sodros“ vadove Julita Varanauskiene bei Valstybinės ligonių kasos vadovu Gintaru Kacevičiumi, atsisakyta idėjos suteikti mokestinę „amnestiją“ PSD skolų turintiems emigrantams.

DELFI.lt



Susiję straipsniai


Finansai

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!