Skelbimai

Imigrantai – išsigelbėjimas nuo bankroto Video

Ateinančios vasaros Jungtinės Karalystės ūkininkai laukia kaip niekad neramiai: derlius gal ir bus geras, bet baiminamasi, jog jo nebus kam nuimti – juk iki šiol šiuos darbus nepriekaištingai atlikusiems imigrantams po „Brexit“ durys į šalį gali būti užtrenktos. Jeigu taip atsitiks, gali bankrutuoti net šimtametes tradicijas turintys britų žemės ūkio verslai.

Christian Guthier nuotr. Sezoniniai darbuotojai netoli Oxfordo.
Christian Guthier nuotr. Sezoniniai darbuotojai netoli Oxfordo.

Imigracijos srautus apriboti pasiryžusi JK vyriausybė neįvertino fakto, kad sezoniniai darbuotojai iš kitų Europos Sąjungos valstybių – tarp jų ir Lietuvos – vietinių ūkininkų laikomi patikimiausia darbo jėga.

Žinoma, ji kainuoja pigiau.

Tuo tarpu aukštesnio atlyginimo norintys vietiniai nė iš tolo neprilygsta atvykėliams nei darbo našumu, nei atsakomybės suvokimu – tai dar anksčiau parodė specialus nacionalinės televizijos BBC tyrimas.

Todėl ūkininkai baiminasi blogiausio – valdžios deklaruojama imigracijos kontrolės nauda jiems prilygsta peiliui po kaklu.

Chris Gunns nuotr.

Kas nurinks šparagus?

Vakarinėje Anglijos dalyje įsikūręs Chriso Chinno šeimos ūkis jau beveik 100 metų verčiasi šparagų auginimu ir pardavimu – tradicinis verslas pastaruosius dešimtmčius išgyveno tikrą aukso amžių.

Ūkis plėtėsi, daugėjo užsakymų, jie buvo įvykdomi laiku. Šparagus didžiuliais kiekiais perka tokie gigantai kaip „Tesco“ ar „Marks & Spencer“.

Tačiau klestintis verslas šiandien yra ant prarajos ribos, tikina šeimininkas. Iškilo grėsmė tam, kas lėmė jo sėkmę – tai kruopštūs ir atsakingi darbuotojai. Dauguma iš jų, anot verslininko, kasmet atvyksta iš Rytų Europos, puikiai atlieka darbą ir gavę atlyginimą išvyksta.

Tačiau šiemet jie gali ir neatvažiuoti.

„Tokiu atveju šparagų prekybos centrų lentynose nebus, o mes bankrutuosime“, – sako verslininkas, kurio ūkio metinė apyvarta siekia 10 milijonų svarų sterlingų.

Šių daržovių auginimas reikalauja itin kruopščios priežiūros – ji gali užaugti net iki 20 centimetrų per dieną, o tai reiškia, jog derlius kasdien gali būti nuimamas net du kartus.

„Viską reikia atidžiai stebėti ir atlikti laiku, kad šparagai būtų aukščiausios kokybės“, – aiškino verslininkas.

Šparagų sezonas trumpas (2 mėnesiai nuo balandžio vidurio), tad reikia gerokai pasistengti, kad viskas būtų atliekama tinkamai.

Kad visi darbai būtų tinkamai atlikti, Chriso Chinno ūkiui šiemet reikia bent 1200 darbuotojų, kone visi iš jų – imigrantai. Todėl jeigu „Brexit“ baigsis skyrybomis be sutarties, dalis jų gali ir neatvažiuoti, mat nuo JK pasitraukimo momento įsigaliotų griežtesnė sienų su ES kontrolė bei reikalavimai užsieniečiams.

Toks scenarijus – pražūtingas šparagų ūkiui.

„Pavyzdžiui, jeigu atvyks 20 proc. mažiau darbuotojų, derlius bus atitinkamai mažesnis. Bijau, kad mūsų šparagai nesupūtų tame pačiame lauke, kuriame auginami“, – imigrantų svarbą verslui aiškino ūkininkas.

Pixabay nuotr. / Šparagų laukas.

Anglai – nepatikimi

Imigrantai ne pirmus metus yra žmonės, kurie tarsi sugeria neigiamas vietinių emocijas ir yra puikus pasiteisinimas.

„Jie atvažiavo ir atėmė iš mūsų darbus“, – šis sakinys jau yra tapęs naujausių Britanijos laikų klasika.

Tačiau patys anglai nusprendė patikrinti, kiek šiame teiginyje yra tiesos. Nacionalinė televizija BBC prieš keletą metų atliko eksperimentą ir paprašė kelių Rytų Anglijos (ten imigrantų koncentracija itin didelė) verslininkų sudalyvauti projekte.

Jo esmė tokia: buvo surasti keli jauni britai, kurie skundėsi, jog neranda darbo.

To darbo jiems davė minėti verslininkai.

Taigi, jaunieji britai dirbo su imigrantais (šparagų lauke – irgi). Akivaizdu, kad vietinių nusiteikimas, gebėjimai ir atsakomybės suvokimas buvo kur kas prastesni nei atvykėlių iš Rytų Europos. Todėl jų rezultatai buvo ženkliai prastesni.

Vėliau verslininkai paprašė pasidalinti išvadomis.

„Jeigu man dirbtų taip, kaip jaunieji anglai, aš nesugebėčiau įvykdyti užsakymų“, – sakė ūkininkas.

Imigrantams – algos reikalavimas

„Brexit“ šiandien (2019 m. kovo 22 d.) yra visiškoje nežinomybėje, procesas gali pasisukti bet kuria linkme, nors iki oficialios jo dato lieka lygiai savaitė.

Jeigu viskas susiklostys taip, kad JK valdžia galės nevaržomai riboti atvykėlių srautus, yra didelė tikimybė, jog ateityje imigrantams galios specialus reikalavimas, kurio neįvykdžius teks palikti ūkanotąjį Albioną.

Pavyzdžiui, vyriausybė siūlo, kad šaliai pasitraukus iš ES atvykėliams galiotų griežtesni kriterijai. Vienas iš jų – atlyginimas: pasiūlyme nurodyta, kad gyventi ir dirbti JK norintis užsienietis privalėtų uždirbti bent 30 tūkst. svarų sterlingų.

Šio pasiūlymo logika – užsienietis turi gerai užsidirbti, kad jam ir jo šeimos nariams nereikėtų prašyti valstybės paramos. Be to, tiek uždirbantis žmogus – naudingas valstybei, mat tie, kurie uždirba daugiau, tie ir išleidžia daugiau.

Šparagų rinkėjas tiek tikrai neuždirbs. O jeigu ūkininkas jam tiek mokėtų, tai bankrutuotų arba būtų priverstas daržovių kainą gerokai pakelti.

Max Pixel nuotr. / Imigrantai – išsigelbėjimas nuo bankroto

Lietuvius ramina– kliūčių nebus

Šiuo metu – pats sezoninių darbų planavimo įkarštis, todėl laikinų darbuotojų poreikis yra didžiulis.

Pagal skelbimus matyti, kad nemažai pasiūlymų vilioja ir sezoniniams darbams Anglijos žemės ūkio bendrovėse.

Specialistų teigimu, ir šioje srityje „Brexit“ įnešė sumaišties.

„Apie galimybes užsidirbti Anglijoje klausiantys žmonės šiek tiek nerimauja, kaip viską paveiks šios šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos, ar bus galima legaliai dirbti Anglijoje.

Tačiau mes juos raminame – yra būdų išvažiuoti ir užsidirbti nesusiduriant su jokiomis kliūtimis.

Pavyzdžiui, mes atstovaujame britų organizaciją „Concordia“, tad net ir „Brexit“ atveju mūsų darbuotojams keliai į Jungtinę Karalystę nebūtų uždaryti, tiesiog reikėtų sutvarkyti papildomus dokumentus.

Todėl mūsų veiklos tai pernelyg nepakeis – mes ir toliau siūlysime savo paslaugas Britanijos žemdirbiams“, – sakė sezoninio įdarbinimo paslaugas Lietuvoje siūlančios bendrovės „Agropraktika“ direktorius Mantas Babelis.

Jo teigimu, šiuo atveju labai pravers įdirbis – „Agropraktika“ ne tik atstovauja JK programą, bet ir dirba šioje srityje jau 14 metų.

„Patirtis ir pasitikėjimas yra mūsų išskirtinumas“, – sakė vadovas.



Komentarai



Darbas

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today