Skelbimai

Naujasis Būsto ir planavimo įstatymas: mirtinas smūgis Anglijos socialinio būsto politikai (II dalis)

Pirmojoje straipsnio dalyje aptarėme nuo šių metų gegužės (kai įsigaliojo naujasis Būsto ir planavimo įstatymas) Anglijoje suaktyvėjusį socialinio būsto politikos naikinimą. Naujuoju Būsto ir planavimo įstatymu faktiškai buvo sunaikinta socialinio būsto sąvoka ir įtvirtinta socialinių būstų skaičiaus mažinimo praktika, kuri pasireiškė per Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės siekius paspartinti socialinių būstų privatizacijos procesą.

pixabay.com nuotr. / Būstai
pixabay.com nuotr. / Būstai

Šiame straipsnyje pakalbėsime apie dar vieną JK įstatymų leidėjų smūgį Anglijos socialinio būsto politikai – ilgalaikės socialinio būsto nuomos panaikinimą.

2015 m. gruodį, paskutinę naujojo Būsto ir planavimo įstatymo projekto svarstymo dieną JK Parlamento Bendruomenių rūmų Viešųjų finansų komitete (angl. Public Bill Committee), šalies vyriausybė netikėtai pateikė būsimo įstatymo pataisas, numatančias, jog savivaldybės socialinius būstus gali išnuomoti tik tam tikram fiksuotam laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 5 metams. Kitaip tariant, JK vyriausybės siūlymu buvo atsisakyta ilgalaikės socialinių būstų nuomos, kuri galėdavo tęstis visą nuomininko gyvenimą, o tam tikrais atvejais ir būti paveldima (perduodama socialinio nuomininko paveldėtojui).

Pasiūliusi šias pataisas, JK vyriausybė pabrėžė, jog fiksuota socialinio būsto nuoma būtų taikoma tik naujiems socialinių būstų nuomininkams. Kitaip tariant, įstatymas nebus taikomas atgaline data jau esantiems socialinių būstų nuomininkams (tiesa, kol kas nėra nustatyta tiksli data, nuo kada Anglijoje įsigalios fiksuoto laikotarpio socialinio būsto nuomos nuostatos).

JK Parlamento Lordų rūmai pasipriešino vyriausybės pataisoms dėl fiksuoto laikotarpio socialinio būsto nuomos teigdami, jog nuomos laikotarpis iki 5 metų yra per trumpas, nuomininkams siekiant „įleisti“ šaknis, sukurti šeimą, leisti vaikus į mokyklą ir panašiai. JK vyriausybė su Parlamento Lordų rūmais sutarė dėl kompromisinio varianto, jog maksimalus socialinio būsto nuomos fiksuotas laikotarpis apims ne iki 5, o iki 10 metų, be to, jei socialinio būsto nuomininkų šeimoje bus jaunesnis nei 9 m. vaikas, socialinio būsto nuomos sutartis galios, kol vaikui sukaks 19 metų.

Pasibaigus fiksuoto laikotarpio socialinio būsto nuomai, savivaldybės gali nuspręsti toliau pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį su esamu nuomininku arba ją nutraukti. Jei socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, nuomininkas iškraustomas įstatymų nustatyta tvarka. Tiesa, Anglijos teisininkai pabrėžia, kad įsigaliojus fiksuoto laikotarpio socialinio būsto nuomos praktikai, vietinės savivaldybės, greičiausiai, pačios apsispręs kokį maksimalų nuomos laikotarpį taikyti kiekvieno socialinio būsto nuomininko atveju (įvertinus nuomininko šeimines aplinkybes, materialinę padėtį ir panašiai). Kol kas žinoma tik tiek, jog fiksuoto laikotarpio socialinio būsto nuoma negalės būti trumpesnė nei 2 metai ir ilgesnė nei 10 metų.

Šių pataisų kritikai pabrėžia, kad visas teisinis lankstumas, nutraukiant arba pratęsiant socialinio būsto nuomos sutartį, perleidžiamas socialinio būsto savininkui, tačiau socialinio būsto nuomininkas neturi jokių galimybių keisti nuomos sutarties nuostatų arba daryti kokią nors kitą įtaką, siekiant likti išsinuomotame būste.

Socialinio būsto nuomininkams koją pakišti gali ir JK sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos („Brexit“). JK pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES) bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, šalyje nebegalios Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT; angl. European Court of Human Rights Court) viršenybė britiškų teismų atžvilgiu. Kitaip tariant, iškraustoma socialinio būsto nuomininkų šeima nebegalės apeliuoti į EŽTT, remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, numatančių teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, ir įrodinėti, jog iškraustomai šeimai gresia benamystės pavojus.

Panašu, kad Anglijoje beveik šimtmetį vyravusią socialinio būsto politiką ir gerovės valstybės idėją palaipsniui keičia laisvosios rinkos ideologija. JK vyriausybė tiesiog akivaizdžiai demonstruoja savo veiksmais, jog neturinčiais būsto arba siekiančiais įsigyti savo pirmąjį būstą asmenimis pirmiausiai turėtų pasirūpinti laisvoji rinka. Socialinės gerovės valstybė oficialiai vertinama kaip laikinas prieglobstis, kuris suteikiamas tam tikram laikotarpiui (socialinio būsto atveju – nuo 2 iki 10 metų), kol socialinio būsto nuomininkai nusipirks ar išsinuomos būstą privačiai.

Tarp JK vyriausybės deklaruojamų laisvosios rinkos, kaip tam tikro gerovės valstybės pakaitalo, nuostatų galima aptikti ir įsipareigojimus subsidijuoti jaunesniems nei 40 m. asmenims 20 proc. nuo pirmojo perkamo būsto kainos („Starter Homes“ programa), paversti buvusias pramonines ir komercines zonas (angl. brownfield sites) privačių statytojų plėtojamais gyvenamaisiais kvartalais bei kitas nuostatas.

Kita vertus, įvertinus tai, jog JK būstų ir privačių būstų nuomos kainos kasmet kyla sparčiau nei metinė infliacija, šalies vyriausybės besąlygiškas tikėjimas laisva rinka yra ganėtinai klaidingas ir jau artimiausioje ateityje gali virsti socialine katastrofa, kai JK benamių armija drastiškai išaugs, kaip ir valstybės išlaidos šių benamių išlaikymui. 

Parengta pagal Liz Davies ir Justine Compton straipsnį "A devastating blow to social housing in England"




Susiję straipsniai


Būstas

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!