Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

Europoje bręstantys palūkanų skaičiavimo pokyčiai: esant nestabiliai ekonomikai, būsto paskolos gali brangti 2-3 kartus

Europoje bręsta tarpbankinės palūkanų normos Euribor skaičiavimo reforma. Komerciniai bankai šį dydį naudoja apskaičiuodami kintamąsias palūkanas, tad pokyčiai turės įtakos su jomis būsto paskolas pasiėmusiems gyventojams.

pixabay.com nuotr. / Namelis
pixabay.com nuotr. / Namelis

Lietuvos banko pinigų politikos skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis sakė, kad pagrindinė siūlomų Euribor, Libor ir kitų palūkanų normų rodiklių reformų idėja – jų dydis turi kuo labiau atspindėti bankų realaus skolinimosi finansų rinkose sąnaudas, o ne pačių bankų „numanomų“ skolinimo ribotam kitų bankų skaičiui sandorių kainą.

„Dėl to skaičiavimuose turėtų būti naudojami ne tik tarpbankinio skolinimosi sandoriai, bet ir skolinimosi iš įvairių kitų didmeninės finansavimo rinkos dalyvių (pavyzdžiui, pinigų rinkos fondų ir kitų nebankinių finansinių bendrovių) palūkanų normos“, – dėstė jis.

S. Šiaudinis sakė, kad Euribor administruojanti institucija – Europos pinigų rinkos institutas – dar konsultuojasi su rinkos dalyviais ir atlieka įvairius skaičiavimus. „Todėl galutinės Euribor reformos įgyvendinimo sąlygos bei terminai vis dar nėra žinomi, – nurodė jis. – Už rodiklių skaičiavimą atsakingos institucijos turės iš anksto informuoti visuomenę apie numatomus skaičiavimo ir rodiklio lygio pokyčius ir suteikti pakankamą pereinamąjį laikotarpį prisitaikyti prie pokyčių.“

Parengė rekomendacijas

S. Šiaudinio teigimu, 2008–2009 metų finansų krizė atskleidė, kad bankai turėjo paskatų nurodyti realybės neatitinkančias palūkanų normas.

„Teikdami skaičiavimo agentūroms savo skolinimo kainą, jie remdavosi ne rinkoje iš tikrųjų įvykusiais sandoriais, o „numanomu“ palūkanų normų lygiu tarpbankinėje rinkoje. Pavyzdžiui, kai kurie bankai kartais nurodydavo tokias palūkanų normas, kurios būdavo parankios jų turimoms didžiulės vertės nuo palūkanų normų lygio priklausančioms investicinėms priemonėms“, – sakė jis.

Be to, pastebėjo S. Šiaudinis, nuo 2008 metų bankai vis rečiau skolina vienas kitam, ir vis daugiau skolinasi ne iš bankų, todėl dabartinis palūkanų normų skaičiavimas tiksliai neatspindi realių bankų skolinimosi kaštų.

„Dėl šių priežasčių, pastaraisiais metais nacionalinės ir tarptautinės institucijos (pavyzdžiui, Finansinio stabilumo taryba, Europos Komisija ir Europos Parlamentas) parengė rekomendacijas ir teisės aktus dėl palūkanų normų indeksų skaičiavimo“, – paaiškino centrinio banko atstovas.

Kaip naudojama

Imdami paskolą iš banko, gyventojai gali rinktis fiksuotas arba kintamas palūkanas. Fiksuotos palūkanos pasiūlomos tam tikram terminui, pavyzdžiui, iki 5 metų. Tada gyventojas visą šį laikotarpį moka vienodo dydžio palūkanas. Kintamos palūkanos susideda iš individualiai nustatytos banko maržos ir Euribor. Tarkim, jei banko marža būsto paskolai yra 2 proc., o Euribor yra -0,319, tada gyventojas turėtų mokėti 1,681 proc. Taip pat svarbu kokio laikotarpio Euribor naudojamas – jei 3 mėnesių, tada palūkanos keičiasi, kas 3 mėnesius, jei 6 mėnesių, tada – kas 6 mėnesius ir t.t. Šiuo metu Euribor yra neigiamas, todėl gyventojams yra palankus, tačiau jis gali padidėti ir tapti teigiamu.

Pavyzdžiui, „Swedbank“ prognozuoja, kad 3 mėnesių Euribor 0 proc. ribą peržengs 2020 metais. Bankai ruošiasi Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas DELFI sakė, kad kol Euribor reforma neįvyko, jos įtaką bankų klientams komentuoti sudėtinga. Tačiau jis teigė, kad bankai jau ruošiasi artėjantiems pokyčiams.

„Pavyzdžiui, „Swedbank“ numato, kad jei nebus Euriboro, tada taikys „Prime“ – šalies ekonominį rodiklį“, – sakė jis. M. Jansonas priminė, kad per pastarąją finansų krizę Euribor buvo 0,8 proc., o „Prime“ buvo 2,9 proc.

„Tada prie banko maržos, tarkim, 2 proc. prisideda dar 2,9 proc. Jei Lietuvos skolinimosi reitingas nukrenta, būna AA arba BBB, o ne A, tada žmonės automatiškai gali mokėti dvigubai ar trigubai daugiau. Bankai tam ruošiasi, o žmonės nežinojo. Jiems bus blogai tiek, kiek ekonomika bus nestabili“, – sakė jis.

DELFI.lt


Komentarai



Būstas

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!