Pinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.ukPinigai.co.uk

ES būsto paskolos pinga – Lietuvoje brangsta: kodėl?

Kol beveik 70 proc. euro zonos šalių vidutinės būsto palūkanos traukiasi, Lietuva yra viena iš penkių Europos šalių, kuriose fiksuojamas vienas didžiausių būsto paskolų brangimų. Ekonomistai ir Lietuvos banko atstovai – tos pačios nuomonės. Kaip teigė, palūkanas augino pati rinka, mat neslūgstant skolinimosi paklausai bankai jas galėjo didinti neprarasdami klientų.

pixabay.com nuotr. / Būsto paskola
pixabay.com nuotr. / Būsto paskola

Europoje – žemyn, Lietuvoje – aukštyn

ECB duomenys rodo, kad 2019-ųjų birželį euro zonos šalyse fiksuotos vidutinės būsto paskolų palūkanos nukrito iki rekordinių žemumų nuo 2000-ųjų ir siekė 1,65 proc., kas, lyginant su praėjusių metų birželiu, yra 0,18 proc. žemiau. Skelbiama, kad labiausiai vidutinės būsto paskolų palūkanos mažėjo Vokietijoje (-0,33 proc.), Kipre (-0,30 proc.) ir Austrijoje (-0,20 proc.). Ketvirtoje vietoje toliau rikiavosi Liuksemburgas (-0,18 proc.), o penketuką užbaigė Prancūzija (-0,16 proc.).

Kalbant apie situaciją Lietuvoje, tuo metu mūsų šalyje buvo fiksuojamas būsto paskolų kilimas. Lietuva, remiantis ECB duomenimis, yra TOP trejetuke tarp euro zonos šalių, kuriose palūkanos, lyginant 2018-ųjų ir 2019-ųjų birželį, kilo sparčiausiai. Fiksuotas brangimas sudaro 0,12 proc.

Visoje euro zonoje labiausiai brangusių būsto paskolų titulas atiteko Graikijai, jos vidutiniškai kilo 0,18 proc. Toliau galima matyti Ispaniją, jos didėjo 0, 17 proc., o trejetuką užbaigė ir Lietuva. Mūsų šalyje jos vidutiniškai augo 0,12 proc. Nuo Lietuvos neatsiliko ir kaimynai latviai ir estai. Estija šioje lentelėje rikiuojasi tiesiai po Lietuvos. Ten būsto paskolos vidutiniškai brango 0,05 proc., Latvijoje – 0,01 proc.

DELFI nuotr. / Būsto palūkanų dydis ES šalyse

Lėmė išaugusi paklausa

LB Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Jokūbas Markevičius DELFI teigė, kad Lietuvoje vidutinės naujai suteikiamų būsto paskolų palūkanų normos birželio mėnesį siekė 2,4 proc. ir iš esmės jau nekinta keturis mėnesius iš eilės, kas reiškia, jog po palūkanų didėjimo laikotarpio jų normos po truputį stabilizuojasi. Visgi kalbant apie tai, kad didžiojoje dalyje euro zonos šalių palūkanos mažėjo, o Lietuvoje buvo fiksuojamos priešingos tendencijos, LB atstovas aiškino, kad bankų palūkanų normų lygis priklauso nuo keleto dalykų ir yra apspręstas tokių veiksnių kaip kaštai, rizikos priedai ir konkurencinė aplinka.

„Duomenys rodo, kad kaštų kaita tarp atskirų bankų buvo nevienoda, tačiau bendrai reikšmingai nekito. Bankai galėjo didinti rizikos priedus dėl padidėjusios skolininkų rizikos, tačiau reikšmingų pokyčių šalies ekonomikoje nebuvo. Priešingai, šalies ūkis ir gyventojų pajamos augo stipriau nei laukta. Be to, nors išorės aplinka suprastėjo, daugumoje euro zonos šalių bankai palūkanas mažino. Taigi, peršasi išvada, kad didesnę palūkanų normą nulėmė rinkos sąlygos – paklausai neslūgstant bankai galėjo didinti palūkanų normą neprarasdami klientų“, – komentavo J. Markevičius.

Panašios nuomonės buvo ir „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus.

„Iš vienos pusės, šalys euro zonoje yra šiek tiek skirtingo ekonominio ciklo padėtyje. Daugelyje šalių tiek ekonominis, tiek kredito ciklo augimas yra labai vangus. Dar gana ankstyvoje stadijoje, tai Baltijos šalys yra labiau pažengusios ir jų ekonomikos yra sveikesnės, todėl ir palūkanos yra šiek tiek aukštesnės, nes yra paklausa skolintis“, – aiškino jis ir pridūrė, kad palūkanos, kaip ir visos prekės, turi paklausos ir pasiūlos santykį, o jei skolintis norinčių yra daug, tai lemia ir didesnes palūkanas.

Kaip pastebėjo ekonomistas, šiandien į bankus ateinantys nauji klientai taip pat yra rizikingesni.

„Jeigu stebėtumėme, kokią dalį įsigyti būstui skolinasi žmonės, tai ta dalis yra gerokai padidėjusi per pastaruosius metus. Iškart po krizės žmonės ėmė daug mažesnius finansinius svertus, po pusę paskolos, o dabar praktiškai artėjame prie tos ribos, kiek jie tai padaryti gali maksimaliai. Vidutiniškai savų pinigų imant paskolą žmonės šiandien deda apie 17 proc., kai minimalus skaičius yra 15 proc.“, – skaičiavo jis.

J. Markevičiaus teigimu, dabartinės tendencijos tolesnio palūkanų didėjimo kol kas nerodo. Skolinasi itin aktyviai Kaip parodė LB duomenys, būsto paskolos šiuo metu teikiamos itin aktyviai, o bendras būsto paskolų portfelio augimas pastaruoju metu nepaisant aukštesnių palūkanų normų netgi paspartėjo ir šiuo metu siekia apie 9 proc.

„Galima pastebėti, kad net ir po padidėjimo palūkanų normos išlieka istoriškai mažos, nes kintama paskolos dalis EURIBOR tebėra neigiama ir bankų prilyginama nuliui. Be to, net ir padidėjusios palūkanų normos tebėra mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, kur palūkanų normų lygis pastaraisiais metais buvo pastebimai aukštesnis nei Lietuvoje“, – komentavo J. Markevičius.

DELFI.lt



Būstas

Sek facebook'e!
ANGLIJA.today
ANGLIJA.today/reklama
AT imonės
Sek facebook'e!